Geoenciklopedija - sužinokite atsakymus į Jums rūpimus klausimus!
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kas yra nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai?
|
|
Tai veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės,
geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas
ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.
|
|
Į pradžią
|
Kas yra nekilnojamojo turto kadastro objektai?
|
Nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai:
1) žemės sklypas;
2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį;
3) patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.
|
|
Į pradžią
|
Kada reikalingi nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai?
|
Žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami:
1) įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją;
2) keičiant įregistruotų žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą;
3) formuojant valstybinės žemės sklypus;
4) perleidžiant kitų asmenų nuosavybėn miestuose esančius privačios žemės sklypus (jų dalis), kurių ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ar su šia sistema susietose vietinėse koordinačių sistemose;
5) jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre;
6) žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant.
Statinių kadastriniai matavimai atliekami statinius pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius arba statinių savininkui ar naudotojui pageidaujant.
|
|
Į pradžią
|
Kas yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenys?
|
|
Tai duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas.
|
|
Į pradžią
|
Kokie yra nekilnojamojo turto formavimo būdai?
|
Nekilnojamieji daiktai formuojami šiais būdais:
1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą;
2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus;
3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus;
4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą;
5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją.
Žemės sklypai formuojami:
1) kai žemės reformos metu grąžinama turėta žemė, perduodama arba suteikiama nuosavybėn neatlyginamai, parduodama arba nuomojama valstybinė žemė – Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, o miestuose – Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus;
2) kitais atvejais – Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir atitinkamų institucijų priimtas sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.
|
|
Į pradžią
|
Kas atliekama nekilnojamojo daikto kadastro nustatymo metu?
|
Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu:
1) nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis;
2) kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
3) kartografuojamos faktinės žemės naudmenos;
4) apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai;
5) parengiamas žemės sklypo planas;
6) apskaičiuojama žemės sklypo vertė;
7) užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma;
8) išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą;
9) nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai;
11) apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą;
12) parengiami statinių aukštų planai;
13) apskaičiuojamos statinių vertės;
14) užpildomos statinių kadastro duomenų formos;
15) parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
|
|
Į pradžią
|
Kas gali atlikti nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus?
|
|
Fizinis asmuo, turintis išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.
|
|
Į pradžią
|
Kaip sužinoti, ar matininkas turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą?
|
Išduoti matininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.
Pasitikrinti, ar matininkas turi galiojantį Matininko kvalifikacijos pažymėjimą galite paspaudę šią nuorodą.
Taip pat, galite paprašyti matininko pateikti Nacionalinės žemės tarnybos išduotos pažymos apie išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą.
|
|
Į pradžią
|
Kas gali atlikti geodezinius matavimus?
|
|
Fizinis asmuo, turintis Nacionalinės žemės tarnybos išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.
|
|
Į pradžią
|
Ką gali atlikti geodezininkas?
|
|
Geodezininkas gali nustatyti pastatų ir statinių nuosėdžius ir posvyrius, pažymėti projektuojamų statinių ir įrenginių vietas ir sudaryti jų padėties schemas,
sudaryti topografinius planus, sudaryti inžinerinių tinklų planus.
|
|
Į pradžią
|
Kaip sužinoti, ar geodezininkas turi galiojantį kvalifikacijos pažymėjimą?
|
Išduoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimai yra registruojami Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengėjų, matininkų ir geodezininkų žinybiniame registre.
Pasitikrinti, ar geodezininkas turi galiojantį Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą galite paspaudę šią nuorodą.
Taip pat, galite paprašyti geodezininko pateikti Nacionalinės žemės tarnybos išduotos pažymos apie išduotą geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą.
|
|
Į pradžią
|
Kas yra topografinis planas?
|
|
Topografinis planas - tai žemėlapis, kuris sudarytas neatsižvelgiant į Žemės sferiškumą, o jame sutartiniais ženklais ir laikantis patvirtintų taisyklių
vaizduojami Žemės paviršiaus topografiniai gamtiniai ir žmonių sukurti, dėl jų veiklos atsiradę ar pasikeitę objektai.
Topografinių matavimų metu geodeziniais matavimo prietaisais atliekami šių objektų erdviniai matavimai (nustatomos koordinatės bei aukštis).
|
|
Į pradžią
|
Kada reikalingi topografiniai matavimai?
|
|
Topografiniai matavimai atliekami ir topografiniai planai sudaromi prieš projektuojant naujus statinius, požemines komunikacijas, kelius bei atliekant jų rekonstrukciją.
Taip pat topografiniai planai reikalingi, kai yra rengiami detalieji planai.
|
|
Į pradžią
|
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai
|
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:
1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;
2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;
3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį;
4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį;
5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;
6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;
7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba.
Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.
4. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia:
1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose;
2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.
Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, laikomasi šių reikalavimų:
1) prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalijami, išskyrus atvejus, kai žemės sklypas padalijamas arba atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio ar įrenginio padalijimu ar dalies iš bendrosios nuosavybės atidalijimu, suformuojamas atskiras statinys ar įrenginys ir šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas;
2) atskiru žemės sklypu neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas. Šios žemės naudojimo apribojimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka;
3) žemės sklypų perdalijimas atliekamas tik tais atvejais, kai keičiant bendrą ribą tarp gretimų žemės sklypų negalima formuoti racionalaus dydžio atidalijamo žemės sklypo.
Žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:
1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai;
2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;
4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai.
Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sprendimą dėl šių perdalijimo būdu patikslintų žemės sklypų plotų ir ribų patvirtinimo pagal žemės savininkų suderintus žemės sklypų planus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o miestų ir miestelių teritorijose – savivaldybės administracijos direktorius.
Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre. Suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.
|
|
Į pradžią
|
|
